Šunų ir kačių riešo sąnario nestabilumas ir artrodezė

Šiandien norime papasakoti apie šunų ir kačių problemą, kuri dažnai lieka laiku nepastebėta – tai riešo sąnario nestabilumas (subluksacija). Riešo sąnarį sudaro daug smulkių kaulų, kuriuos stabilizuoja dar daugiau raiščių. Būtent šių raiščių pakitimai ir sukelia riešo sąnario nestabilumą.

Kodėl atsiranda riešo sąnario nestabilumas? Kadangi priekinėms gyvūno kojoms tenka atlaikyti 60 proc. jo kūno svorio, o riešo sąnarys dalyvauja praktiškai visuose (90 proc.) priekinės kojos atliekamuose judesiuose, jis patiria milžiniškas apkrovas gyvūnui bėgant, stabdant, šokant ir sukantis.

Būtent mikro traumos, daliniai arba pilni raiščio trūkimai yra pagrindinė riešo sąnario problemų priežastis. Kita priežastis, kodėl atsiranda pažeidimai riešo sąnariuose – sutrikęs kaulų vystymasis, kai šuniukui ar kačiukui augant vystosi netaisyklingos formos kaulai ir sąnariniai paviršiai (1 pav.).

Taip sukuriama papildoma apkrova sąnario raiščiams ir jie gali trūkti. Vyresnio amžiaus šunims vystosi raiščių degeneracija (ypač Koli veislės), jie tampa mažiau elastingi ir nebeatlieka savo funkcijos.

Kodėl nestabilumas blogai? Esant sąnario nestabilumui, kaulai ima judėti daugiau nei turėtų. Toks judėjimas sukelia aplinkinių audinių (sąnario kapsulės, sausgyslių, raumenų) tinimą ir uždegimą. Todėl gyvūnas jaučia diskomfortą ir skausmą, o tai iššaukia šlubavimą. Jei problema išlieka ilgesnį laiko tarpą, pradeda vystytis lėtinis uždegimas ir osteoartritas. Pažeidimo vietoje formuojasi osteofitai (kaulo ataugos), kurios gyvūnui vaikštant liečiasi su aplinkiniais audiniais. Tai sukelia dar didesnį skausmą ir sąnario disfunkciją. (2 pav.)

Kaip anksti diagnozuoti riešo problemas? Veterinarijos klinikoje riešo sąnario nestabilumas įvertinamas apžiūros metu taikant specialius testus. Taip pat atliekami rentgenologiniai tyrimai, kurių metu nustatomas tarpų dydis tarp sąnarių bei maksimalus riešo ištiesimo kampas. Ankstyvoje pažeidimo fazėje ne visuomet gyvūnas išsiduoda šlubuodamas, bet jei pastebėjote, kad jis dažniau laiko pakėlęs koją ar vienos kojos riešo sritis storesnė nei kitos, rekomenduojame pasirodyti veterinarui.

Kaip riešo nestabilumas gydomas? Kai riešo nestabilumas yra minimalus ir pastebimas anksti, kol dar nėra išsivystę sąnarinių paviršių ar kaulų pažeidimai, taikomas konservatyvus gydymas. Riešo sąnarys fiksuojamas elastiniu tvarsčiu ar specialiu įtvaru bei skiriami papildai raiščių regeneracijai skatinti. Kai riešo nestabilumas ženklus ar matomi osteoartrito požymiai, taikomas chirurginis gydymas – dalinė arba pilna artrodezė. Šių procedūrų metu riešo sąnarys titaninės plokštelės bei varžtų pagalba fiksuojamas taip, kad negalėtų lankstytis. Dalinės artrodezės metu fiksuojami nevisi riešo sąnariai, tad dalinė riešo funkcija išlieka. Atlikus pilna artrodezę (3 pav.), riešo gyvūnas negali sulenkti, o jo funkciją perima kiti sąnariai.

Taigi, turime puikų pavyzdį, kai nesudėtinga procedūra gali ženkliai pagerinti gyvūnų gyvenimo kokybę. Prieš porą mėnesių į kliniką buvo atvežta 6 metų amžiaus priekinės kojos neremianti katė. Tokia būklė tęsėsi apie metus. Vartojant vaistus nuo skausmo, katė koją remdavo, bet šlubuodavo. Mūsų klinikoje šiai katei buvo diagnozuotas riešo sąnario osteoartritas ir atlikta pilna riešo artrodezė. Praėjus savaitei po operacijos, katė jau bando remti koją. Dabar ji pirmą kartą nebejaučia skausmo ir nevartoja jokių nuskausminamųjų vaistų.