Šuns ir katės įsigijimas švenčių metu

Švenčių kaip Kalėdos, Naujieji Metai metu televizijoje ir reklaminėse iškabose pastebime daug gyvūnų. Maži kačiukai ir šuniukai, prie kurių pririšti rausvi kaspinėliai, atrodo kaip dovanėlės – tokiam vaizdui sunkiai atsispirs ir maž0 vaiko, ir  suaugusiojo širdis. Deja, ši medijos priemonių perduodama žinia nėra visiškai teisinga – dažnai jauni gyvūnai netoleruoja švenčių „karštinės“ . Kai kuriems jų šventės sukelia didžiulį stresą, baimę dėl netikėtai atsirandančių fejerverkų šviesų ir trenksmo, garsiai skambančios vakarėlio muzikos, dažnų svečių apsilankymų ir pan. Katinas ar šuo nėra šventinė dovana, šie gyvūnai reikalauja tvirto, ilgalaikio žmogaus apsisprendimo ir pasirengimo.

8334245127_e192a941cf_z

Paruoškite šeimą ir vaikus

Labai svarbu, kad tėvai žinotų, kokia veislė tinkamiausia jų šeimai ir namams. Idealus atvejis būna tuomet, kai šeimos laisvalaikio ar darbo veiklos sutampa su gyvūno mėgiamomis veiklomis. Pvz., medžiokliniams šunims patinka medžioti, sportiniai šunys mėgsta bėgioti – jiems tinkami sportuojantys, medžiojantys šeimininkai; prancūzų buldogo ir persų veislės katės mėgiamiausiais užsiėmimas – būti namie, todėl jiems tinkamiausi tokie šeimininkai, kurie mėgsta laiką leisti arba dirba namie.

Pasirinkę veislę, kurios gražus tam tikras išvaizdos bruožas, pasirinksite ne tik grožį, bet ir  charakterį, temperamentą, pomėgius. Gyvūno grožis nieko nepasako apie norą bendrauti, fizinio ir protinio krūvio poreikius, kuriuos būtina žinoti dar prieš įsigyjant šunį.

Esame girdėję ne vieną istoriją, kai šeimai mažas kačiukas ar šuniukas pristatomas kaip šventinis siurprizas. Tačiau toks poelgis dažnai sukelia problemų: gyvūnai gali būti išgasdinti perdėto vaikų džiaugsmo, noro palaikyti rankose, glostyti, staigių erdvės pokyčių ir kitokio dėmesio pertekliaus. Net jei šeimoje vaikai vyresni ir elgiasi atsakingai, išgasdinti gali Kalėdų rytą išvyniojamų dovanų čežėjimas, o  vengdamas bendravimo su žmonėmis gyvūnas gali pradėti urgzti, kąsti,  šlapindamasis parodyti aplinkos baimę.

Prieš įsigyjant šunį teks daug kartų pasikalbėti su vaikais.  Apie gyvūno įsigijimą kalbėti verta tik įsitikinus, jog vaikui gyvūnas bus ne užgaida, bet jis su juo noriai užsiims. Reikia aptarti visas būsimas šeimos ir už gyvūną atsakingo vaiko gyvenimo permainas: gyvūno priežiūrą, kasdienį užimtumą, maitinimą, dresūrą.

Paruoškite namus

Kai namie kupina šventinių žaisliukų, dekoracijų, konfeti, maisto kvapo ir kai namiškiai užimti visokiomis veiklomis, jaunam šuniukui ar kačiukui namie gali būti baugu. Jei taip nutiko, jog namuose švenčių metu atsirado gyvūnas, stenkitės jam suteikti tik teigiamus įspūdžius. Pašalinkite įvairius kabelius, laidus nuo žemės, patraukite galinčias nukristi užuolaidas ir visus kitus pavojingus, gąsdinančius objektus –  apsaugokite gyvūną nuo nemalonių patirčių. Būkite pasiruošę būtiniausių dalykų: maisto, narvą, pavadį, antkaklį ir kitus gyvūnui reikalingus daiktus. Taip pat svarbu gyvūnui įrengti poilsio ir maitinimosi vietas, bei vietą, kur nepatikus galės pasitraukti ir pabūti vienas.

Alternatyvos gyvūnams

Jei nesate tikri, ar šeimyna tinkamai prižiūrės naują gyvūną, išskaidykite įsigijimo procesą į keletą etapų. Pirmiausia, padovanokite su gyvūnu susijusį aksesuarą kaip pažadą apie būsimą gyvūną. Tai Jūsų vaikams dar priartins gyvūno atsiradimo faktą, tačiau ir stipriau įpareigos. Jei vis dar pastebite  stiprų troškimą, aplankykite vietines prieglaudas, nupirkite joje esantiems gyvūnams maisto, paaukokite pinigų priežiūrai. Reguliariai lankydamiesi prieglaudose mokinkite vaikus prižiūrėti gyvūnus taip suteikdami dėmesį likimo paliktiems gyvūnams ir perduodami gerą patirtį savo vaikams. Po tokios patirties dažniausiai nelieka abejonių, kad vaikas jau pasirengęs tapti jauniausiu šeimininku.

 

Laukiame Jūsų atsiliepimų.
  1. Marinahofe sako:

    Rasykite komentara cia

    Atsakyti

Komentuokite.