Kranialinio kryžminio raiščio trūkimas
Kranialinio kryžminio raiščio (KKR) trūkimas yra viena dažniausių šunų galinės kojos šlubavimo priežasčių. KKR trūkimą lemia kelių faktorių (veislė, svoris, kondicija) kompleksas, bet pagrindinė priežastis – kaulų deformacija. Esant netaisyklingam sąnariniam paviršiui, KKR patiria didesnes apkrovas, o tai sukelia jo degeneraciją ir trūkimą.
Nutrūkus šiam raiščiui efektyvus tėra chirurginis gydymas, kurio esmė – sąnario stabilizavimas. Tai galima pasiekti implantuojant dirbtinį raištį, tačiau esant kaulų deformacijai šis būdas nėra tinkamiausias.
Mūsų klinikoje (pirmojoje Lietuvoje) atliekamas vienas efektyviausių KKR trūkimo gydymas. Mes taikome blauzdikaulio sąnarinio paviršiaus pasukimo (TPLO) metodą. Šiuo būdu yra ištaisoma kaulo deformacija ir stabilizuojamas sąnarys. Žemiau pateiktame video siužete matysite, kaip vyksta pasiruošimas ir operacijos eiga.
Kas yra KKR?
Kelio sąnarį stabilizuoja 4 pagrindiniai raiščiai (1 pav.). Kolateraliniai raiščiai išsidėstę kelio sąnario šonuose ir laiko kaulus, kad gyvūnui einant jie „neslankiotų“ į šonus, o kryžminiai raiščiai yra išsidėstę sąnario viduje ir užtikrina, kad kaulai „nejudėtų“ į priekį ir atgal.
Daugumos gyvūnų blauzdikaulio sąnarinis paviršius yra nuožulnus (2pav.)
Dėl blauzdikaulio sąnarinio paviršiaus nuožulnumo šlaunikaulis yra linkęs slysti žemyn šiuo paviršium, nes gyvūnui einant beveik visus sąnarius veikia viena pagrindinė jėga, kuri yra nukreipta iš viršaus į apačią. Būtent KKR ir užtikrina, kad šlaunikaulio sąnarinis paviršius nenuslystų „atgal“ arba „žemyn“, todėl jis atlieka pagrindinį vaidmenį kelio sąnario stabilizavimo procese ir patiria didžiausią apkrovą, lyginant su kitais kelio raiščiais (3pav.).
Kodėl KKR nutrūksta?
Tikslaus ir konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra. Pagrindinė priežastis, kodėl raištis nutrūksta, yra susijusi su apkrova. Ką tai reiškia? Paleidus aktyvų šunį lauke, jis laksto visa jėga, nesustodamas suka ratus, greitai keičia bėgimo trajektoriją ar patiria kitus fizinius išbandymus dalyvaudamas varžybose. Tokiais atvejais KKR patiria kurkas didesnę apkrovą nei įprastai. Taip pat daug įtakos turi ir šuns svoris. Jei šuo turi antsvorio, KKR veikianti jėga yra daug didesnė nei raištis gali išlaikyti. Manoma, kad šios ligos pasireiškimui taip pat turi įtakos ir gyvūno genai bei hormonai. Pastebėta, jog Labradorų, Rotveilerių, Vakarų Škotijos baltųjų terjerų, Bokserių veislių šunys yra labiau linkę į KKR problemas. Be visų išvardintų faktorių, labai svarbu paminėti, kad KKR apkrovą padidina ir blauzdikaulio sąnarinio paviršiaus nuožulnumas. Ši savybė predisponuoja KKR pažeidimą ir yra pagrindinė šio raiščio degeneracijos priežastis. Kuo nuožulnumas didesnis, tuo didesnę apkrovą patiria KKR (4pav).
Pasitaiko, jog didelį krūvį gaunantiems šunims raištis dažniausia nutrūksta neįprastu būdu pastačius koją. Visgi šiuos atvejus turėtume vadinti labiau išimtimis. Dažniau vystosi KKR degeneracija (dėl jau minėtų priežasčių), silpsta jo skaidulos, vystosi osteoartritas, ko pasekoje raištis nutrūksta net nepatyręs didesnio krūvio.
Kaip pažinti KKR trūkimą?
Nutrūkus šiam raiščiui, dingsta kelio stabilumas ir šlaunikaulis ima judėti pirmyn ir atgal.
Dažniausia šlubavimas atsiranda staiga ir jo simptomai nesilpnėja. Net naudojant vaistus nuo skausmo, gyvūnai ir toliau šlubuoja, vengia statyti koją, dažniausia ją laiko pakeltą arba tik pirštais liečia žemę, visą svorį laikydami ant sveikosios kojos. Jei procesas lėtinis, tuomet gyvūnai remiasi koja, tačiau atlieka trumpesnius žingsnius.
Gydymas
Pilnai ar dalinai nutrūkus KKR, efektyvus tik chirurginis gydymas. Yra daug įvairių technikų šios problemos sprendimui. Labiausiai pasaulyje paplitęs TPLO metodas (blauzdikaulio sąnarinio paviršiaus pasukimas). Šio metodo esmė – nuožulnų blauzdikaulio paviršių pasukti taip, kad šlaunikaulis juo nebenuslystų. Atlikus šią procedūrą, dingsta KKR apkrovos priežastis, todėl prieš operaciją matuojamas blauzdikaulio plokštumos kampas (TPA), kuris po operacijos turi siekti 5 laipsnius (+/-3 laipsniai). Sąnarinis paviršius nupjaunamas, pasukamas reikiamu kampu ir fiksuojamas specialia ortopedine plokštele (5pav.), kuri paprastai paliekama visam gyvenimui. TPLO praktiškai tinkamas visiems atvejams išskyrus tuos gyvūnus, kurių blauzdikaulis nėra nuožulnus.
Kitas metodas – tai lateralinio dirbtinio raiščio implantavimas. Šis dirbtinis raištis stabilizuoja sąnarį, tačiau blauzdikaulio nuožulnumas ir apkrova nedingsta, todėl išlieka rizika, kad laikui bėgant jis taip pat nutrūks ar vystysis osteoartritas.