Kaip apsaugoti šunį nuo blusų

Jei šuo dažnai kasosi ar elgiasi neramiai, yra didelė tikimybė, jog jis gali turėti blusų. Atvykus pas veterinarą dėl tam tikrų augintinio negalavimų, gali paaiškėti, kad jų priežastis yra būtent šie kraujasiurbiai nariuotakojai.

Žmogaus gyvenimo sąlygos yra vienas iš veiksnių įtakojančių blusų atsiradimą ant gyvūno kūno pavaršiaus, tačiau švariai gyvenančių šeimininkų šunys gali taip pat užsikrėsti praeidami pro kitus šunis, daugiabučių laiptinėse, blusų pernešėjais gali būti kiti žmonės. Šie 1-5 mm vabzdžiai pasižymi tuo, jog, ieškodami kuo maitintis, sugeba greitai įveikti trumpus atstumus. Pastaroji savybė pagreitina parazitų migraciją bei didina kitų šunų, kačių ir žmonių užkrėtimų skaičių.

Iš pirmo žvilgsnio nekaltas mažas parazitas gali būti pavojingų ir sunkiai gydomų ligų pernešėjas: maro, tuliaremijos, pseudotuberkuliozės, listeriozės, vidurių šiltinės, endeminės žiurkių dėmėtosios šiltinės, kačių įdrėskimo ligos. Į išskiriamus antrinius fermentus jautriai sureaguoja vaikai, juos gali alergizuoti. Blusos taip pat platina kirminų kiaušinėlius, todėl jais gali užsikrėsti ne tik šunys, bet ir jų šeimininkai.

Kaip apsaugoti šunį nuo blusų

Nekaltas, mažas parazitas gali būti pavojingų ir sunkiai gydomų ligų pernešėjas.

„Kaivanos“ klinikos veterinarai siūlo keletą priemonių, padedančių apsaugoti gyvūną nuo blusų: (1) specialius lašus, kurių poveikis trunkas 2-3 mėnesius; (2) repelentinius antkaklius; (3) vienkartines maudymo priemones. Apžiūrėję Jūsų šunį ir įvertinę jo būklę, mūsų specialistai parinks tinkamiausią apsaugos priemonę, kurią galėsite įsigyti greta klinikų įsikūrusiose „Kaivanos“ vaistinėse. Jeigu šuo blusomis užkrečia ir savo šeimininką, jis taip pat turėtų pradėti taikyti atitinkamas gydymo priemones.

Antiparazitiniai preparatai skirti šunims apsaugoti nuo blusų pasiskirsto po gyvūno odą, patenka į prakaito liaukas, cirkuliuoja paviršiniame kapiliariniame kraujotakos sistemos sluoksnyje, skleisdami specifinį, blusoms nepriimtiną kvapą. Priemonės nepakliūna į kepenis ir inkstus, todėl neturi neigiamo šalutinio poveikio. Ne kiekvienas preparatas visiems gyvūnams tinka vienodai, todėl efektyviausias apsaugos būdas turi būti parenkamas individualiai.

Tam tikriems apsauginiams preparatams kai kurie šunys gali būti alergiški, todėl pirmą kartą įsigijus priemonę patariame išsaugoti jos buteliuką ar etiketę, kad ateityje žinotumėte, kokiems elementams Jūsų šuo yra alergiškas. Pirmą kartą naudojant lašus, patariame juos bandyti nedideliame plote, kad augintinis jų nenusilaižytų. Jei naudosite antkaklį, dėkite jį neilgam. Uždėję stebėkite šuns elgesį, savijautą – jeigu pamatysite bent minimalią alerginę reakciją, paskirtos priemonės nebenaudokite.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog paraleliai naudojant kasdienį ir repelentinį antkaklius, tarp jų turėtų būti ne mažesnis nei dviejų piršų storumo tarpas. Kiekvieną dieną reikia stebėti, kad gydomasis antkaklis nepakliūtų po kasdieniu. Pastebėję, jog taip nutiko, nedelsdami grąžinkite gydomąjį antkaklį į reikiamą padėtį. Nepamirškite, jog 2 dienas prieš šios priemonės naudojimą ir dvi dienas po gydomojo antkaklio nuėmimo šuns rekomenduojama nemaudyti.

Laukiame Jūsų atsiliepimų.

Komentuokite.