Kai šunelio gydymas tampa per brangus

Dar viena istorija iš klinikos kasdienybės. Pasakojimas, deja, ne linksmas, tačiau kviečiantis pasimokyti iš klaidos ir ypač tinkantis tiems, kurie dar tik ketina įsigyti augintinį. Viena iš svarbiausių taisyklių prieš apsisprendžiant namuose laikyti gyvūną yra visapusiškas atsakomybės prisiėmimas už jo sveikatą ir žinojimas, kad kai kuriais atvejais tam gali prireikti neplanuotų finansinių išlaidų. Jeigu to negalėsite suteikti, pagalvokite, ar gyvūnas tikrai bus laimingas kartu su Jumis?

Žemiau esančioje straipsnio nuotraukoje matysite nuostabųjį baltąjį vakarų Škotijos terjerą, kalytę Snaigę. Nuo parvovirusinio enterito ją gydė mūsų veterinarė Inga Jančiūnaitė. Nors gydymas buvo sėkmingas, tačiau reikalavo iš šeimininkų kantrybės. Šie ėmė skųstis, jog, nepaisant aiškiai pastebimų pagerėjimo ženklų, Snaigė viduriuoja ir neėda jokio maisto. Skundai pamažu peraugo į neviltį ir vieną dieną šuniukas buvo paliktas klinikos globai. Gydytoja Inga šventinėmis dienomis parsinešdavo Snaigę namo, kad ši gautų pilną priežiūrą ir reikiamą gydymą. Kai šunelis pradėjo sveikti ir pamažu ėsti, klinika dar kartą pabandė susisiekti su buvusiais šeimininkais ir pabandė įtikinti atnaujinti ir pratęsti jų draugystę. Snaigė grįžo į savo senuosius namus. Deja, neilgam. Kalytei reikėjo tolimesnio gydymo, medikamentų. Visa tai šeimininkams pasirodė per brangu ir jie Snaigę atidavė atgal veisėjams. Kadangi gyvūnui buvo reikalingas gydymas, jis buvo nuvežtas į kitą veterinarijos kliniką. Po ilgo blaškymosi, neturėdama deramo dėmesio, poilsio ir ramybės, Snaigė nugaišo.

Istorijos moralo nekartosime, jis per daug paprastas ir elementarus. Tik priminsime, jog norėdami laikyti namuose gyvūną, be papildomų išlaidų, jam taip pat turėsite skirti savo brangaus laiko, dalintis meile bei kantrybe. Būtent tada atsiras tikroji draugystė su augintiniu ir tikrasis gyvūno priežiūros malonumas.