Tema: Kaip išvengti ligų? Taisyklinga gyvūnų priežiūra.

  • Šuns ir katės įsigijimas švenčių metu

    Švenčių kaip Kalėdos, Naujieji Metai metu televizijoje ir reklaminėse iškabose pastebime daug gyvūnų. Maži kačiukai ir šuniukai, prie kurių pririšti rausvi kaspinėliai, atrodo kaip dovanėlės – tokiam vaizdui sunkiai atsispirs ir maž0 vaiko, ir  suaugusiojo širdis. Deja, ši medijos priemonių perduodama žinia nėra visiškai teisinga – dažnai jauni gyvūnai netoleruoja švenčių „karštinės“ . Kai kuriems jų šventės sukelia didžiulį stresą, baimę dėl netikėtai atsirandančių fejerverkų šviesų ir trenksmo, garsiai skambančios vakarėlio muzikos, dažnų svečių apsilankymų ir pan. Katinas ar šuo nėra šventinė dovana, šie gyvūnai reikalauja tvirto, ilgalaikio žmogaus apsisprendimo ir pasirengimo.

    8334245127_e192a941cf_z

    Skaityti toliau

  • Ženklai išduodantys, jog gyvūnui ką nors skauda

    Prieš keletą dešimtmečių veterinarijos medicina skausmą traktavo kaip fiziologinį reiškinį, kuris yra būtinas sužeistam ar sergančiam gyvūnui. Nesupraskite neteisingai, nes tai nebuvo žiaurumo apraiška. Buvo manoma, jog skausmas padeda gyvūnui išlikti sąlyginai ramiam ir paklusniam. Tuomet daktarui tampa lengviau jį gydyti ir atlikti įvairias procedūras bei tyrimus.

    Taip pat buvo manoma, jog nėra jokio patikimo būdo patikrinti, ar gyvūnas jaučia skausmą ir ar jam reikalinga pagalba mažinti skausmo įtakotas kančias. Šiandien viskas apsivertė aukštyn kojomis: veterinarai gydo skausmą tol, kol įsitikina, jog gyvūnas nepatiria nemalonių potyrių.

    Kodėl svarbu ir būtina pastebėti, kuomet gyvūnui pradeda ką nors skaudėti?

    Skausmo stebėjimas ir savalaikė kova su juo yra svarbus šiuolaikinės veterinarijos medicinos aspektas. Atitinkamas dėmesys skausmui paspartina gyvūno sveikimo procesą tiek nuo sužeidimų, tiek po operacijų ar ligos metu. Iš kitos pusės adekvati reakcija į skausmą sumažina gyvūno patiriamą stresą, užtikrina tobulesnę jo egzistenciją ir tiesiogiai įtakoja Jūsų draugužio gyvenimo amžių.

    Neįprastas elgesys yra pirmas ženklas, kad gyvūnui ką nors skauda.

    Neįprastas elgesys yra pirmas ženklas, kad gyvūnui ką nors skauda.

    Skaityti toliau

  • Keistas šunų ir kačių elgesys

    Atsakingam gyvūno šeimininkui dėmesingai prižiūrinčiam ir akylai stebinčiam savo augintinį dažnai kyla įvairūs klausimai, susiję numylėtinio elgesio pokyčiais. Kodėl šuo žiovauja? Kodėl katės kaip tikros žoliaėdės retsykiais rupšnoja žolę? Kodėl jos murkia? Kodėl jiems kyla noras paragauti išmatų? Šis straipsnis skirtas apžvelgti dažniausiai pasitaikančius keisto elgesio pavyzdžius.

    Katė ėda žolę.

    Pagal įvairius mokslininkų tyrimų rezultatus apie 80 % kačių linkę pasimėgauti skirtingomis augalų rūšimis. Populiariausias paaiškinimas teigia, jog šis polinkis susijęs su virškinamojo trakto sutrikimais. Tačiau atliekant tyrimą ir stebint šimtus kačių, buvo pastebėta, kad tik 5 % gyvūnų turėjo tam tikrus žarnyno ligų požymius. Kita įdomi tendencija – 32 % stebėtų kačių, paėdę žolės, vemdavo. Beje, pusė augintinių rinkdavosi ėsti žolę, tuo tarpu likusi dalis – įvairias kitas augalų rūšis.

    Dar įdomesni rezultatai pastebėti jaunų (iki vienerių metų) kačiukų kategorijoje. Tik 1-2 % šių kačių turėjo su virškinimu susijusių ligų ženklų ir tik 2 % paėdę vemdavo. 80 % jaunų kačiukų rinkdavosi įvairias rūšis kitų augalų ir tik 20 % ėdė žolę.

    Visiškai normalu, jeigu Jūsų kačiukas retsykiais paragauja dobilų.

    Visiškai normalu, jeigu Jūsų kačiukas retsykiais paragauja dobilų.

    Skaityti toliau

  • Šunų ausų valymas ir priežiūra

    Naujame mūsų klinikos mokomajame filme veterinarijos gydytoja Inga Jančiūnaitė pasakoja apie tai, kaip namuose prižiūrėti ir valyti šunelių ausis.

    Ausų priežiūrai reikia skirti deramą dėmesį, kadangi tai vienas jautriausių šunelio organų. Bent kartą susirgus ausies uždegimu, jis gali nuolat kartotis ateityje, suteikdamas diskomfortą tiek gyvūnui tiek juo besirūpinančiam šeimininkui.

    Skaityti toliau

  • Kaip prižiūrėti ir valyti šunų dantis?

    „Kaivanos“ veterinarijos klinika jau turi Youtube paskyrą, kurioje savo draugams nuolat skelbs pažintinius ir mokomuosius filmus apie kasdienę gyvūnų priežiūrą. Atsakingai prižiūrint augintinį namuose ir su juo tinkamai elgiantis, galima išvengti daugybės sveikatos sutrikimų arba sumažinti jų įtaką augintinio sveikatai.

    Pirmajame video filme veterinarė Inga Jančiūnaitė pasakoja apie šuns dantų priežiūrą ir taisyklingą jų valymo procedūrą.


    Skaityti toliau

  • Ką daryti, jeigu šuo per daug seilėjasi?

    Žinoma, tai gali būti ne pats maloniausias dalykas, kuriuo pasižymi Jūsų šuniukas. Visgi saikingas seilėjimąsis yra visiškai sveiko šuns požymis ir nėra jokio reikalo su šiuo reiškiniu kovoti. Šunys seilėjasi dėl daugelio dalykų:

    • jausdami nerimą, nervuodamiesi;
    • susižavėję;
    • nujausdami gausiantys maisto – tam tikros rūšys šiuo atveju turi didesnį polinkį seilėtis.

    Taigi, kaip apsaugoti Jūsų kilimus, baldus bei kitus daiktus, kuriuos šuo gali apseilėti?

    • dažniau valykite jo burną;
    • naudokite žaislus, skirtus kramtymui, skatindami augintinį daugiau dirbti su burna tokiu būdu nuryjant didesnį kiekį seilių;
    • kramtomieji žaislai taip pat padeda koncentruoti seilių išsiskyrimą ant tam tikrų objektų.

    Padidintą seilių išsiskyrimą gali lemti ir tam tikros sveikatos problemos, pavyzdžiui, pykinimas, skausmingi dantys, psichologiniai niuansai. Šiais atvejais reikėtų pagalbos kreiptis į veterinarą.

    Ką daryti, jeigu šuo per daug seilėjasi?

    Saikingas seilėjimąsis yra visiškai sveiko šuns požymis.

  • Ar laižydamas vaikui veidą šuo gali jį kuo nors užkrėsti?

    „Ar nieko baisaus, jeigu mano šuo laižo vaikui veidą? Ar mažylis neužsikrės kokiomis nors ligomis?“,- dažnai girdime panašius savo klientų klausimus mūsų klinikoje.

    Ar laižydamas vaikui veidą šuo gali jį kuo nors užkrėsti?

    Jeigu šuo prižiūrimas atsakingai, jis neturėtų būti pavojingas vaikams.

    Žinoma, vienareikšmio atsakymo būti negali ir kiekvieną atvejį specialistas turi  įvertinti atskirai, kadangi nėra aišku kokiose sąlygose auginamas šuo, kur jis vedžiojamas pasivaikščioti ir pan. Be abejo, reikia daugiau informacijos ir apie patį vaiką. Tačiau dažniausiai šuns laižymas neturėtų kelti pavojaus vaiko sveikatai. Vienintelė liga, kurią žmonės ir šunys gali perduoti vieni kitiems seilėmis yra bakterinis gerklės uždegimas, kuris pasitaiko gana retai ir yra sukeliamas hemolizuojančio streptokoko.

    Jeigu šuo serga bakteriniu gerklės uždegimu ir jį perdavė šeimos nariams, augintinį reikia nugabenti veterinaro apžiūrai. Jeigu vaikui įtariama nusilpusi imuninė sistema, jam nederėtų artimai kontaktuoti su sveiku šunimi, kurio seilėse yra įprastas bakterijų skaičius.

    Kitas svarbus dalykas – kirminai, kuriais vaikai gali užsikrėsti žaisdami kieme ar namuose ant grindų, t.y. ten, kur paprastai laksto augintinis. Todėl gyvūnui reikia laikas nuo laiko atlikti dehelmintizaciją – kirminų šalinimų procedūrą, kad šie išliktų sveiki ir būtų nepavojingi nei vaikams nei suaugusiems.

     

  • Ar šunims skauda galvą?

    Žmonėms yra įprasta ir visiškai natūralu aplinkui supantį pasaulį vertinti ir analizuoti pagal savo paties paveikslą ir patirtį. Todėl normalu, jog apie kitus žmones, apie kitus reiškinius žmogus mąsto taikydamas savo nusistovėjusios pasaulėžiūros aspektus. Ne išimtis ir bandymas arčiau pažinti savo augintinį. Vienas dažniausių iš žmogaus lūpų girdimų nusiskundimų yra galvos skausmas, todėl neretas susimąsto, ar jo augintiniui negali taip pat retsykiais skaudėti galvos? Kaip yra iš tikrųjų?

    Žvelgiant moksline prasme, nemanoma, jog šunims gali skaudėti galvą, todėl toks negalavimas nėra nustatinėjamas ar kaip nors gydomas. Tačiau, be abejo, nereikėtų pamiršti, kad skausmas galvoje nėra liga, tai tik ligų, tokių kaip  dehidratacija, smegenų navikas ir daugumas kitų progreso ženklas. Todėl nebūtų visiškai klaidinga manyti, kad ir šunims gali skaudėti galvą. Juk pagaliau jie patiria įvairias kitas skausmo rūšis. Visgi, kalbant objektyviai nėra žinoma, ar šunys patiria skaudančios galvos potyrį, kadangi nėra jokių galimybių jam nustatyti ir įvertinti.

    Ar šunims skauda galvą?

    Deja, negalima valdyti tokio simtomo, kurio neįmanoma nustatyti.

    Skaityti toliau

  • Ką daryti, kai katė žymi savo teritoriją, šlapinasi ne vietoje?

    Kaip ir visi kiti gyvūnų elgesio sutrikimai, kačių teritorijos žymėjimas arba kitaip šlapinimąsis ne vietoje turi savitas priežastis. Išsiaiškinus jų kilmę su nepageidautinomis katės savybėmis galima ne tik kovoti bet ir jas įveikti.

    Baigštumas

    Bailumas yra viena iš priežasčių, dėl kurios katės gali šlapintis netinkamosi vietose. Ši gyvūno savybė gali būti prigimtinė, tačiau labai dažnai ją įtakoja netinkama socializacija, t.y. šeimininko priežiūra ir dėmesys pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Jaunas katinėlis (8-12 savaičių) turi būti spėti pamatyti kuo daugiau žmonių, kitų gyvūnų, išgirsti įvairesnių garsų, užuosti kvapus ir t.t. Tai reiškia, jog gyvūnas turi suprasti, kad pasaulis yra didelis ir labai įvairus ir kad jame laukia patys įvairiausi netikėtumai, kurie visai nėra baisūs. Be abejo, nervingumą gali išprovokuoti ir dažnas gyvūnėlio baudimas ar skriaudimas bei tam tikri sveikatos sutrikimai (pvz. prastesnė rega).

    Ką daryti, kai katė žymi savo teritoriją, šlapinasi ne vietoje?

    Katės niekuomet nemuškite ir netrinkite jos snukio į šlapimą!

    Skaityti toliau

  • Šunų, kačių, šeškų ir triušių vakcinanavimas Kaune

    Kam reikalingi skiepai? Skiepai yra būdas apsaugoti savo augintinį nuo pavojingų infekcinių ligų.

    Kodėl skiepams svarbus gyvūnų amžius? Tam tikrame amžiuje gyvūnams nusilpsta iš motinos gautas imunitetas ir pradeda didėti rizika susirgti. Todėl labai svarbu laiku atlikti reikiamą vakcinacinavimą.

    Kokius augintinius reikia vakcinuoti? Vakcinuoti reikia šunis, kates, šeškus bei triušius taip pat kitus stambius gyvūnus.

    Šunų, kačių, šeškų ir triušių vakcinavimas Kaune

    Pasirūpinkite savo gyvūno sveikata jį laiku paskiepydami!

    Skaityti toliau