Veterinarijos klinika Kaune "Kaivana"

2013/12/31

Šuns ir katės įsigijimas švenčių metu
Švenčių kaip Kalėdos, Naujieji Metai metu televizijoje ir reklaminėse iškabose pastebime daug gyvūnų. Maži kačiukai ir šuniukai, prie kurių pririšti rausvi kaspinėliai, atrodo kaip dovanėlės – tokiam vaizdui sunkiai atsispirs ir maž0 vaiko, ir suaugusiojo širdis. Deja, ši medijos priemonių perduodama žinia nėra visiškai teisinga – dažnai jauni gyvūnai netoleruoja švenčių „karštinės“ . Kai kuriems jų šventės sukelia didžiulį stresą, baimę dėl netikėtai atsirandančių fejerverkų šviesų ir trenksmo, garsiai skambančios vakarėlio muzikos, dažnų svečių apsilankymų ir pan. Katinas ar šuo nėra šventinė dovana, šie gyvūnai reikalauja tvirto, ilgalaikio žmogaus apsisprendimo ir pasirengimo.

Skaityti toliau
2013/12/19

Ženklai išduodantys, jog gyvūnui ką nors skauda
Prieš keletą dešimtmečių veterinarijos medicina skausmą traktavo kaip fiziologinį reiškinį, kuris yra būtinas sužeistam ar sergančiam gyvūnui. Nesupraskite neteisingai, nes tai nebuvo žiaurumo apraiška. Buvo manoma, jog skausmas padeda gyvūnui išlikti sąlyginai ramiam ir paklusniam. Tuomet daktarui tampa lengviau jį gydyti ir atlikti įvairias procedūras bei tyrimus.

Taip pat buvo manoma, jog nėra jokio patikimo būdo patikrinti, ar gyvūnas jaučia skausmą ir ar jam reikalinga pagalba mažinti skausmo įtakotas kančias. Šiandien viskas apsivertė aukštyn kojomis: veterinarai gydo skausmą tol, kol įsitikina, jog gyvūnas nepatiria nemalonių potyrių.

Kodėl svarbu ir būtina pastebėti, kuomet gyvūnui pradeda ką nors skaudėti?

Skausmo stebėjimas ir savalaikė kova su juo yra svarbus šiuolaikinės veterinarijos medicinos aspektas. Atitinkamas dėmesys skausmui paspartina gyvūno sveikimo procesą tiek nuo sužeidimų, tiek po operacijų ar ligos metu. Iš kitos pusės adekvati reakcija į skausmą sumažina gyvūno patiriamą stresą, užtikrina tobulesnę jo egzistenciją ir tiesiogiai įtakoja Jūsų draugužio gyvenimo amžių.

Neįprastas elgesys yra pirmas ženklas, kad gyvūnui ką nors skauda.

Skaityti toliau
2013/12/18

Keistas šunų ir kačių elgesys
Atsakingam gyvūno šeimininkui dėmesingai prižiūrinčiam ir akylai stebinčiam savo augintinį dažnai kyla įvairūs klausimai, susiję numylėtinio elgesio pokyčiais. Kodėl šuo žiovauja? Kodėl katės kaip tikros žoliaėdės retsykiais rupšnoja žolę? Kodėl jos murkia? Kodėl jiems kyla noras paragauti išmatų? Šis straipsnis skirtas apžvelgti dažniausiai pasitaikančius keisto elgesio pavyzdžius.

Katė ėda žolę.

Pagal įvairius mokslininkų tyrimų rezultatus apie 80 % kačių linkę pasimėgauti skirtingomis augalų rūšimis. Populiariausias paaiškinimas teigia, jog šis polinkis susijęs su virškinamojo trakto sutrikimais. Tačiau atliekant tyrimą ir stebint šimtus kačių, buvo pastebėta, kad tik 5 % gyvūnų turėjo tam tikrus žarnyno ligų požymius. Kita įdomi tendencija – 32 % stebėtų kačių, paėdę žolės, vemdavo. Beje, pusė augintinių rinkdavosi ėsti žolę, tuo tarpu likusi dalis – įvairias kitas augalų rūšis.

Dar įdomesni rezultatai pastebėti jaunų (iki vienerių metų) kačiukų kategorijoje. Tik 1-2 % šių kačių turėjo su virškinimu susijusių ligų ženklų ir tik 2 % paėdę vemdavo. 80 % jaunų kačiukų rinkdavosi įvairias rūšis kitų augalų ir tik 20 % ėdė žolę.

Visiškai normalu, jeigu Jūsų kačiukas retsykiais paragauja dobilų.

Skaityti toliau
2013/12/16

Šunų ausų valymas ir priežiūra
Naujame mūsų klinikos mokomajame filme veterinarijos gydytoja Inga Jančiūnaitė pasakoja apie tai, kaip namuose prižiūrėti ir valyti šunelių ausis.

Ausų priežiūrai reikia skirti deramą dėmesį, kadangi tai vienas jautriausių šunelio organų. Bent kartą susirgus ausies uždegimu, jis gali nuolat kartotis ateityje, suteikdamas diskomfortą tiek gyvūnui tiek juo besirūpinančiam šeimininkui.

Skaityti toliau
2013/12/16

Kai šunelio gydymas tampa per brangus
Dar viena istorija iš klinikos kasdienybės. Pasakojimas, deja, ne linksmas, tačiau kviečiantis pasimokyti iš klaidos ir ypač tinkantis tiems, kurie dar tik ketina įsigyti augintinį. Viena iš svarbiausių taisyklių prieš apsisprendžiant namuose laikyti gyvūną yra visapusiškas atsakomybės prisiėmimas už jo sveikatą ir žinojimas, kad kai kuriais atvejais tam gali prireikti neplanuotų finansinių išlaidų. Jeigu to negalėsite suteikti, pagalvokite, ar gyvūnas tikrai bus laimingas kartu su Jumis?

Žemiau esančioje straipsnio nuotraukoje matysite nuostabųjį baltąjį vakarų Škotijos terjerą, kalytę Snaigę. Nuo parvovirusinio enterito ją gydė mūsų veterinarė Inga Jančiūnaitė. Nors gydymas buvo sėkmingas, tačiau reikalavo iš šeimininkų kantrybės. Šie ėmė skųstis, jog, nepaisant aiškiai pastebimų pagerėjimo ženklų, Snaigė viduriuoja ir neėda jokio maisto. Skundai pamažu peraugo į neviltį ir vieną dieną šuniukas buvo paliktas klinikos globai. Gydytoja Inga šventinėmis dienomis parsinešdavo Snaigę namo, kad ši gautų pilną priežiūrą ir reikiamą gydymą. Kai šunelis pradėjo sveikti ir pamažu ėsti, klinika dar kartą pabandė susisiekti su buvusiais šeimininkais ir pabandė įtikinti atnaujinti ir pratęsti jų draugystę. Snaigė grįžo į savo senuosius namus. Deja, neilgam. Kalytei reikėjo tolimesnio gydymo, medikamentų. Visa tai šeimininkams pasirodė per brangu ir jie Snaigę atidavė atgal veisėjams. Kadangi gyvūnui buvo reikalingas gydymas, jis buvo nuvežtas į kitą veterinarijos kliniką. Po ilgo blaškymosi, neturėdama deramo dėmesio, poilsio ir ramybės, Snaigė nugaišo.

Istorijos moralo nekartosime, jis per daug paprastas ir elementarus. Tik priminsime, jog norėdami laikyti namuose gyvūną, be papildomų išlaidų, jam taip pat turėsite skirti savo brangaus laiko, dalintis meile bei kantrybe. Būtent tada atsiras tikroji draugystė su augintiniu ir tikrasis gyvūno priežiūros malonumas.
2013/12/12

Kaip prižiūrėti ir valyti šunų dantis?
„Kaivanos“ veterinarijos klinika jau turi Youtube paskyrą, kurioje savo draugams nuolat skelbs pažintinius ir mokomuosius filmus apie kasdienę gyvūnų priežiūrą. Atsakingai prižiūrint augintinį namuose ir su juo tinkamai elgiantis, galima išvengti daugybės sveikatos sutrikimų arba sumažinti jų įtaką augintinio sveikatai.

Pirmajame video filme veterinarė Inga Jančiūnaitė pasakoja apie šuns dantų priežiūrą ir taisyklingą jų valymo procedūrą.

Skaityti toliau
2013/11/26

Cepos svajonė išsipildė. Katytė džiaugiasi naujaisiais namais Šeduvoje
Šiandien mūsų svetainėje antrasis pasakojimas skiltyje „Svarbiausia – gyvūnas. Istorijos iš klinikos kasdienybės.“ Maloniais prisiminimais dalijasi veterinarės Inga ir Samira.

Pažiūrėkite į žemiau esančias nuotraukas ir pabandykite atsakyti į klausimą, ar jose esanti katytė panaši į agresyvų gyvūną? Atsakymą mes beveik žinome. O dabar istorijos tęsinys, kuris prasidėjo ties „Kaivanos“ Aleksoto klinikos slenksčiu vieną eilinės darbo dienos popietę. Būtent dėl agresyvumo ši katytė buvo pristatyta mūsų veterinarams procedūrai, kurios nelaukia ir visais būdais bando išvengti kiekviena Žemės gyva būtybė.

Skaityti toliau
2013/11/12

Ką daryti, jeigu šuo per daug seilėjasi?
Žinoma, tai gali būti ne pats maloniausias dalykas, kuriuo pasižymi Jūsų šuniukas. Visgi saikingas seilėjimąsis yra visiškai sveiko šuns požymis ir nėra jokio reikalo su šiuo reiškiniu kovoti. Šunys seilėjasi dėl daugelio dalykų:
- jausdami nerimą, nervuodamiesi;
- susižavėję;
- nujausdami gausiantys maisto – tam tikros rūšys šiuo atveju turi didesnį polinkį seilėtis.
Taigi, kaip apsaugoti Jūsų kilimus, baldus bei kitus daiktus, kuriuos šuo gali apseilėti?
- dažniau valykite jo burną;
- naudokite žaislus, skirtus kramtymui, skatindami augintinį daugiau dirbti su burna tokiu būdu nuryjant didesnį kiekį seilių;
- kramtomieji žaislai taip pat padeda koncentruoti seilių išsiskyrimą ant tam tikrų objektų.
Padidintą seilių išsiskyrimą gali lemti ir tam tikros sveikatos problemos, pavyzdžiui, pykinimas, skausmingi dantys, psichologiniai niuansai. Šiais atvejais reikėtų pagalbos kreiptis į veterinarą.

Saikingas seilėjimąsis yra visiškai sveiko šuns požymis.
2013/11/12

6 klausimai, kuriuos reikia įvertinti prieš įsigyjant augintinį
Tarp dažniausiai pasitaikančių priežasčių dėl ko žmonės atiduoda savo augintinius į prieglaudas yra minimos pasikeitusios šeimininkų gyvenimo sąlygos bei didelė pašarų (išlaikymo) kaina. Šie pasiteisinimai labai aiškiai nusako jų kilmę, t.y. žmonių sprendimas turėti namuose augintinį dažnai yra neapgalvotas ir atsitiktinis, neįsivaizduojant, kokių ilgalaikių pastangų prireiks besirūpinant gyvūnėlio gerove.

Žmonės užmiršta, kad pati svarbiausia gyvūno įsigyjimo proceso dalių yra sugebėjimas nuoširdžiai atsakyti į tokį paprastą iš pažiūros klausimą: ar iš tiesų aš noriu auginti ir prižiūrėti gyvūną? Jeigu esate užsidegęs šia mintimi, trumpam atvėskite ir dar kartą pasverkite idėją. Keletas konkrečių klausimų ir Jūsų pačių nuoširdūs atsakymai į juos padės išvengti skaudžios Jums ir Jūsų gyvūnui situacijos ateityje.

Įsigydami gyvūną prieglaudoje, gelbėjate jį nuo nepriežiūros ir eutanazijos.

Skaityti toliau
2013/11/12

Ar laižydamas vaikui veidą šuo gali jį kuo nors užkrėsti?
„Ar nieko baisaus, jeigu mano šuo laižo vaikui veidą? Ar mažylis neužsikrės kokiomis nors ligomis?“,- dažnai girdime panašius savo klientų klausimus mūsų klinikoje.

Jeigu šuo prižiūrimas atsakingai, jis neturėtų būti pavojingas vaikams.

Žinoma, vienareikšmio atsakymo būti negali ir kiekvieną atvejį specialistas turi įvertinti atskirai, kadangi nėra aišku kokiose sąlygose auginamas šuo, kur jis vedžiojamas pasivaikščioti ir pan. Be abejo, reikia daugiau informacijos ir apie patį vaiką. Tačiau dažniausiai šuns laižymas neturėtų kelti pavojaus vaiko sveikatai. Vienintelė liga, kurią žmonės ir šunys gali perduoti vieni kitiems seilėmis yra bakterinis gerklės uždegimas, kuris pasitaiko gana retai ir yra sukeliamas hemolizuojančio streptokoko.

Jeigu šuo serga bakteriniu gerklės uždegimu ir jį perdavė šeimos nariams, augintinį reikia nugabenti veterinaro apžiūrai. Jeigu vaikui įtariama nusilpusi imuninė sistema, jam nederėtų artimai kontaktuoti su sveiku šunimi, kurio seilėse yra įprastas bakterijų skaičius.

Kitas svarbus dalykas – kirminai, kuriais vaikai gali užsikrėsti žaisdami kieme ar namuose ant grindų, t.y. ten, kur paprastai laksto augintinis. Todėl gyvūnui reikia laikas nuo laiko atlikti dehelmintizaciją – kirminų šalinimų procedūrą, kad šie išliktų sveiki ir būtų nepavojingi nei vaikams nei suaugusiems.